SUGRĮŽIMAI Į GIMTĄJĮ KRAŠTĄ, Į SAVO ŽMONES, Į KŪRYBĄ…
Rugpjūčio 14 d. Širvintų kultūros centro Družų filiale tvyrojo ypatinga, jauki ir nuoširdi nuotaika – čia sugrįžo mūsų kraštietės, Širvintų rajono Garbės pilietės, tautodailininkės Nijolės Didžiokienės kūryba.
Parodoje eksponuojami Nijolės tapybos darbai – tai spalvomis, jausmais ir prisiminimais alsuojantis pasaulis. Parodos „Sugrįžimai“ pristatymas prasidėjo ypatingai – savo kūrybos dainomis jį nuspalvino poetas ir bardas Valdas Radzevičius. Jo atliekamos dainos pripildė erdvę jaukumo, šilumos ir prasmingų žodžių. Skambanti muzika gražiai susiliejo su Nijolės paveikslais, sukurdama ypatingą bendrystės ir sugrįžimo jausmą.
O kas gali būti gražiau už sugrįžimą ten, kur prasidėjo pirmieji prisiminimai, kur pažįstami takai, žmonės ir kraštovaizdžiai? Nijolės Didžiokienės kūryba – tai tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp žmogaus ir gimtinės. Jos paveikslai kalba tyliai, bet labai jautriai – apie tai, kas brangu, kas išlieka ir ko neįmanoma pamiršti.
Kiekviename paveiksle galima pajusti autorės meilę gimtajam kraštui, žmogui, gamtai ir gyvenimui. Tai ne tik paveikslai – tai išgyventos akimirkos, prisiminimai, svajonės ir širdies dalelė, kurią menininkė dovanoja žiūrovui. Apie tai ir papasakojo pati parodos autorė.
– Kai prieš kelias savaites sulaukiau kvietimo surengti parodą Družuose, man ilgai galvoti tikrai nereikėjo, nes aš atvykstu į Družus ne kaip į svetimą vietą. Ir atsivežu čia ne tik paveikslus. Sugrįžtu į savo vaikystę, į savo mamos tėviškę, i mokyklą, kur prasidėjo mano pažintis su pasauliu. Čia gyveno mano pirmoji mokytoja, čia gyveno mano dėdė, močiutė, pusbroliai, pusseserė. Su jais kartu gyvenau ir aš, kol baigiau pradinę mokyklą. Ir liko be galo daug prisiminimų, kurie su metais tikrai neišblėso, o tyliai spalvomis nugulė į paveikslus. Turbūt, todėl ir pavadinimas „Sugrįžimai“ neatsitiktinai atsirado. Sugrįžimai ne tik į vietą, sugrįžimai į prisiminimus.
Kada pradėjau tapyti? Pradėjau gana brandžiame amžiuje, o pirmą kartą teptuką paėmiau į rankas lygiai prieš keturiolika metų. Ir, galbūt todėl, tapau ne tik tai, kas nauja, o sugrįžtu į tai, kas jau daugybę metų gyvena mano širdyje, sugrįžtu į gamtą, kurią visada labai mylėjau ir myliu, sugrįžtu į vaikystės pievas, sugrįžtu į žydėjimą, į vandenį, į paukščius, į tylą. Ir šios parodos paveiksluose yra labai daug man artimų prisiminimų. Štai kabo šeivamedžio natiurmortas. Šeivamedis vaikystėje augo už mūsų darželio tvoros. Kada sutvarkydavau kambarius, ir šeivamedis žydėdavo, aš visada bėgdavau prisiskinti jo šakelių ir pamerkti, kažkodėl, ne į vazą, Gal jų stiklinių pas mus tiesiog nebuvo, o gal aš bijojau tiesiog sudaužyti. Aš visada merkdavau į molinį ąsotėlį. Na, o šita kėdė man primena kėdes, kurias buvo padaręs man krikšto tėtis, ir jos stovėjo pačiame gražiausiame kambaryje: svetainėje. Dėl to ir paveikslas gavo vardą „Vaikystė kvepėjo šeivamedžiu“. Matau paveikslą: žydinti pieva, bitės, saulė ir mūsų vaikystės pirtelė, todėl ir pavadinau aš jį „Ten, kur saulė, bitės ir žydinti vaikystė“. Daug turiu tokių paveikslų, kuriuos sieja tokios artimos man istorijos, todėl ir tapyba man yra labai brangi, nes prie ją galime sustabdyti tai, ko gyvenime tikrai sustabdyti tikrai negalime. Tai laikas. Tapydami mes sustabdome laiką, o tai labai svarbu žmogaus gyvenime, – kalbėjo autorė.
Gražiomis dainomis susitikimą papuošė Širvintų kultūros centro Družų filialo moterų vokalinis ansamblis „Svaja“.
Skambios, nuoširdžios ir šiluma pripildytos dainos tapo gražiu muzikinio vakaro akcentu, dar labiau sustiprinusiu parodos nuotaiką. Dainos susiliejo su Nijolės Didžiokienės tapybos spalvomis, o jauki muzika priminė, kad gražiausi sugrįžimai yra tie, kurie suburia žmones, pažadina prisiminimus ir sušildo širdį.
Ypatingu vakaro akcentu tapo netikėtas ir labai nuoširdus Tado Imbraso siurprizas. Jis Nijolei Didžiokienei padovanojo kelias savo atliekamas dainas.
Šis gražus muzikinis sveikinimas tapo jautria dovana parodos autorei – kupina šilumos, pagarbos ir nuoširdžių jausmų. Dainos skambėjo tarsi padėka už Nijolės kūrybą, už jos meilę gimtajam kraštui ir žmonėms.
– Labai norėčiau, kas ši paroda būtų ne vien tik man sugrįžimas, linkėčiau, kad kiekvienas iš Jūsų, pažiūrėjęs į mano paveikslus, prisimintumėt gal ir savo vaikystę, savo namus, ar vietą, kuri buvo Jums labai svarbi, arba net žmogų, kuris buvo Jums labai brangus, o jo dabar šalia nėra. Aš nesu baigus daigus jokių dailės mokslų, akademijų, esu tik tautodailininkė, ir vertinti palieku Jums.
Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiandien susirinkote, kurie nepagailėjote savo brangaus laiko ir atvykote pabūti čia su manimi. Ir jeigu nors vienam iš Jūsų, žiūrint į mano paveikslus, pasiseks sugrįžti į vaikystę, į prisiminimus, galbūt, į senelio sodą, į tėvų namus, ar prisiminti brangų žmogų, tai sakysiu, kad paroda tikrai pavyko. Ačiū, kad esate kartu,- dėkojo Nijolė.
Nijolę šia ypatinga proga sveikino giminės, draugai, artimieji, kartu buvę žmonės, kurie ją pažįsta, vertina ir didžiuojasi jos talentu bei kūrybiniu keliu.
Nuoširdžiai Nijolę pasveikino ir Širvintų seniūnijos seniūnė Rima Jasevičienė, linkėdama įkvėpimo, kūrybinės energijos ir dar daugybės gražių darbų, kurie džiugintų žmones.
Gražius žodžius kraštietei skyrė Družų kaimo bendruomenės atstovai, džiaugdamiesi Nijolės sugrįžimu į savąjį kraštą ir jos kūrybos dovana bendruomenei. Sveikino ir Anciūnų kaimo bendruomenės atstovai.
Tą vakarą buvo daug šypsenų, apkabinimų, prisiminimų ir nuoširdžių žodžių.
Nuoširdžiai dėkojame Nijolei Didžiokienei, kad savo kūryba sugrįžta pas mus, kad dovanoja galimybę sustoti, pažvelgti į spalvas ir prisiminti, kiek daug grožio slypi mūsų krašte.
Dėkojame visiems, kurie tądien atėjote, skyrėte savo laiką, buvote kartu ir savo buvimu sukūrėte šios parodos ypatingą atmosferą.
Tegul ši paroda tampa gražiu susitikimu su menu, su savimi ir vieni su kitais. Tegul Nijolės kūriniai dar ilgai skleidžia šilumą, grožį ir įkvepia kurti, svajoti bei pastebėti tai, kas gražu.
Ypač gražu ir prasminga, kad Nijolė Didžiokienė, užaugusi šalia Družų, Kaltynės vienkiemyje, savo kūryba šiandien sugrįžta pas žmones, tarp kurių prabėgo jos vaikystė ir jaunystė.
Nijolė kuria ne tik sau – ji savo talentu, darbais ir gerumu dalijasi su Družų kaimo žmonėmis. Jos kūryba tampa gražiu tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp prisiminimų ir šiandienos.
Nuoširdžiai dėkojame Nijolei už tai, kad ji remia Družų kaimo bendruomenę, prisideda prie jos veiklos ir savo darbais padeda kurti gražesnę, jaukesnę mūsų kaimo kasdienybę. Jos gerumas, dėmesys ir noras prisidėti prie bendruomenės gyvenimo yra didžiulė dovana.
Tegul ši paroda būna ne tik gražus susitikimas su menu, bet ir priminimas, kad tikrasis grožis slypi ne vien paveikslo spalvose. Jis slypi žmogaus širdyje, gerume, dosnume ir gebėjime dalytis tuo, ką turi.
Ačiū, Nijole, kad nepamirštate savo krašto, kad sugrįžtate į Družus ir savo kūryba, gerumu bei darbais dovanojate mums dalelę savo širdies. Tegul Jūsų kūryba ir toliau žydi gražiausiomis spalvomis, o gerumas sugrįžta su kaupu!
Tegul šie „Sugrįžimai“ dar ilgai gyvena mūsų širdyse – paveiksluose, dainose, prisiminimuose ir nuoširdžiame buvime kartu.
Pristatymą vedė Janina Jankauskienė.
Paroda veiks iki rugsėjo 18 d.
Kviečiame aplankyti!
Sugrįžti gera. Sugrįžti ten, kur esi laukiamas. Sugrįžti į savo kraštą – dar gražiau.
Dalia Taparauskienė, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė, Družų kaimo bendruomenės pirmininkė.
