Nuo 2005 – ųjų metų balandžio mėn. bendruomenės patalpose veikia aviamodelių būrelis, kuriam vadovauja Margarita Urbonienė ir Aleksandras Antipenkovas. Būrelio nariai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir rajono varžybose. Šiame būrelyje jau užaugo du Lietuvos čempionai: Eimantas Čiburas ir Karolis Inčiūra.
Valstiečių laikraščio žurnalistas Manvydas Vitkūnas
Padangių ligos užkrėsti
Prieš keletą metų Širvintų rajone, Vindeikiuose, apsistojo naujakurių šeima. Vilniečiai Aleksandras Antipenkovas ir jo žmona Margarita Urbonienė nusprendė apsigyventi toliau nuo triukšmingos sostinės ir nusipirko nuošalioje gyvenvietėje “alytnamį”. Kaimo žmones naujakuriai nustebino neįprastu, vėjavaikišku pomėgiu: aviamodeliavimu. Sodyboje ėmė skraidyti lėktuvėliai, o atokiau nuo namų į orą kilo netgi raketos. Senbuvių nuostaba pamažu peraugo į susidomėjimą. Aviamodeliavimo aistra sutuoktiniai užkrėtė ne tik Vindeikių, bet ir Musninkų, Družų, Širvintų vaikus.
Aviamodeliavimo aistra sutuoktiniai užkrėtė ne tik Vindeikių, bet ir Musninkų, Družų, Širvintų vaikus.
Modeliuoti trukdė uniforma
„Kai, būdamas vienuolikos, užsirašiau į aviamodeliuotojų būrelį tuometiniuose Vilniaus pionierių rūmuose, dar negalvojau, kad aviamodeliavimas taps mano pomėgiu visam gyvenimui“, – šypsosi žilabarzdis Aleksandras. Tik trumpą laiką – kai baigė mokyklą, tarnavo kariuomenėje – lėktuvų modelius jis buvo padėjęs į šalį, o įpusėjęs trečiąją gyvenimo dešimtį jau pats subūrė aviamodeliuotojų būrelį ir pradėjo mokyti vaikus.
„Dėl šio pomėgio netgi turėjau nemalonumų. Buvau vidaus reikalų sistemos pareigūnas. Kartą, dar sovietmečiu, mane pasikvietė milicijos skyriaus viršininko pavaduotojas politiniam darbui, vadinamasis „zampolitas“, ir kategoriškai nurodė baigti „tą saviveiklą su lėktuvais“. Esą vilkiu uniformą, todėl neturiu teisės užsiimti kažkokia papildoma veikla. Teko formalų vadovavimą būreliui perleisti kitam žmogui“, – prisimena Aleksandras, prieš metus baigęs tarnybą policijoje komisaro pareigose ir išėjęs į pensiją.
Kaime – Raketų šventė
Prieš aštuonerius metus persikėlęs į kaimą, Lietuvos aviamodeliavimo federacijos narys, tarptautinės kategorijos teisėjas kurį laiką mėgavosi jauno statutinės tarnybos pensininko ramybe. Kai ji ėmė pabosti, pamąstė: kodėl gi kaimo vaikų nepamokius modeliuoti? Juolab kad netoliese, Musninkuose, yra didelė vidurinė mokykla. Susidomėjimą aviamodeliuotojų būreliu parodė ir kelios kitos rajono mokyklos bei veikli Družų kaimo bendruomenė. Prieš ketvertą metų Družuose, bendruomenės namuose, be jokio atlygio Aleksandras ir Margarita pradėjo mokyti vaikus konstruoti ne tik lėktuvėlius, bet ir raketas. Ne atsitiktinai Družų kaimo bendruomenė neseniai nustebino visą rajoną, surengdama ne bet kokią, o Raketų šventę!
Lyg zuikiai graužikai
„Kovo pabaigoje organizuosime Gandrines. Tai bus lėktuvų modeliuotojų varžybos ir kartu – šventė, per kurią vaikai savo sklendžiančiais aviamodeliais simboliškai pasitiks parskrendančius gandrus. Į šią šventę atvyks modeliuotojų ir iš toliau – Marijampolės, Mažeikių, Anykščių“, – džiaugiasi Aleksandras. Entuziastingas aviamodeliavimo puoselėtojas neslepia – ne visada lengva aprūpinti vaikus darbui reikalingomis medžiagomis.
„Aviamodeliuotojai – lyg zuikiai graužikai. Jiems reikia ne tik medienos, bet ir putų plastiko plokščių, klijų, daugybės kitų medžiagų. Gerai, kad retkarčiais pavyksta gauti projektinių lėšų“, – džiaugiasi Aleksandras.
Padangių liga – nuo vaikystės
Matant, kaip vaikų būryje sukasi Margarita, kokius profesionalius patarimus ji žeria jauniesiems modeliuotojams (kaip teisingai išdrožti propelerį ar suprofiliuoti sparnus), neišvengiamai kyla klausimas – o kaipgi moteris stačia galva pasinėrė į tokią, sakytume, vyrišką techninio sporto veiklą?
„Aš taip pat nuo mažumės sirgau padangių liga. Prisimenu, kiek džiaugsmo būdavo, kai galėdavau nusipirkti surenkamą aviamodelį, jį suklijuoti ir paleisti sklęsti! Kai susipažinome su Aleksandru, abu buvome keturiolikmečiai. Kartu drožėme propelerius, modeliavome, leidome lėktuvėlius į padangę. Paskui mūsų gyvenimo keliai išsiskyrė. Ištekėjau už kito vyro, tačiau po daugelio metų gyvenimo ratas apsisuko. Kai susituokėme su Aleksandru, mūsų bendro gyvenimo didžiąja aistra vėl tapo aviamodeliavimas“, – šypsosi moteris ir priduria, jog ne vien techninis sportas ją domina. „Darau ne vien lėktuvėlius ar raketas. Laisvalaikiu mezgu, siuvinėju, neriu vąšeliu“.
Visą gyvenimą medicinos statistike dirbusi moteris, pradėjusi vadovauti aviamodeliavimo būreliams, įgijo ir būtinąjį pedagoginį išsilavinimą.
Patraukė ir mergaites
Šiuo metu Aleksandro ir Margaritos vadovaujamus aviamodeliuotojų būrelius lanko per 60 vaikų. Tarp jų nemažai ir mergaičių.
„Tiesą sakant, abejoju, ar mergaitės ateitų į šį būrelį, jei ne mano pavyzdys. Jos mato, kad aviamodeliavimu užsiima moteris, ir tai jas padrąsina. Dažnai, kol suklijuotas modelis džiūsta, su mergaitėmis spėjame pabendrauti ir grynai moteriškomis temomis“, – šypsosi Margarita. Anot jos, aviamodeliavimo būreliuose puikiai atsiskleidžia kruopštūs, kantrūs, gebantys susikaupti vaikai.
„Ne visi pagal savo temperamentą yra linkę būti krepšininkais ar futbolininkais. Ramaus būdo vaikui dažnai kur kas artimesnis širdžiai modeliavimas. Iš pradžių į būrelį ateina labai daug vaikų. Vėliau didžioji dalis nubyra, lieka kantriausieji“, – teigia Margarita.
Išugdė Lietuvos čempioną
Vos prieš trejus-ketverius metus pradėję mokyti aviamodeliavimo Širvintų krašto vaikus, Aleksandras ir Margarita jau išugdė ir Lietuvos čempioną.
„Tikrai turime kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, pernai mūsų auklėtinis, širvintiškis Karolis Inčiūra, Lietuvos kosminių aviamodelių varžybose užėmė pirmąją vietą“, – jaunųjų aviamodeliuotojų pasiekimais didžiuojasi būrelio vadovai.