Družų kaimo bendruomenės kelionė į Naisius
Įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Širvintų rajono savivaldybėje buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Družų kaimo bendruomenė parašė ir laimėjo projektą „Širvintų seniūnijos bendruomenių bendrystės ir bendradarbiavimo skatinimas“.
Įgyvendinus projektą, jau atsirado ir tęstinumas. Družų kaimo bendruomenė organizavo kelionę į Naisius. Tai gyvenvietė Šiaulių rajono savivaldybės rytuose. 2015-aisiais metais ji buvo Mažoji Lietuvos kultūros sostinė.
Atvykus į Naisius mus pasitiko gidė, kuri lydėjo mus visoje pažintinėje kelionėje.
Pirmiausiai sustojome Naisių žemės istorijos muziejujie, kuris įkurtas 2015 m. Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose. Keturiose ekspozicijų salėse sukurtos Naisių krašto istorijos, veikiančių bei dar planuojamų Naisiuose įrengti muziejų, gyvenvietėje vykstančių renginių, Kosto Gendvilo, „Naisių vasaros teatro“ bei serialo „Naisių vasara“ erdvės. Kiekviena jų – tai Naisių žemės istorijos dalelė.
Vėliau pasukome į Baltų dievų muziejų, kur– Saulės aikštėje – pažintis su visata, pasaulio šalimis ir dangaus dievų šeima. Saulės aikštė – prieš 2000 metų pagamintos apskritos kiauraraštės segės formos. Tvirti, senovės lietuvių juostų raštais išmarginti vartai žvelgia į keturias pasaulio šalis. Vartų kryptis iš rytų į vakarus – tarsi nuoroda ir simbolinis raktas į pažinimo tako gale esantį Alkos kalnelį. Saulės aikštėje – unikalus Saulės laikrodis: ant 25 akmenų surašyti protėvių vartoti senieji valandų pavadinimai, šalia – ant 12 didžiųjų akmenų –pagrindinių baltų kultūrai būdingų švenčių autentiški pavadinimai.
Vienintelis Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejus atidarytas 2012 m. Šiaurės Lietuvos tautodailininkai sukūrė 53 ąžuolines dievų skulptūras, iš jų 38 puošia 1,4 km ilgio Baltų dievų skulptūrų muziejaus pažintinį taką. Išskirtinės šio maršruto vietos – Saulės ir Ugnies aikštės bei Alkos kalnas.
Pakeliui – Inkilų muziejus. Natūralioje gamtoje po atviru dangumi Lietuvos ornitologų draugija 2012 m. padėjo įkurti pirmąjį Lietuvoje Inkilų muziejų. Pirmaisiais metais buvo iškelta per šimtą įvairaus dydžio inkilų, skirtų daugiau nei dvidešimčiai rūšių paukščių. Inkilai iškelti keliose gyvenvietės vietose, šalia įrengti 7 stendai, kuriuose pateikiama informacija apie inkilų iškėlimo zonas, aprašyti juose perintys paukščiai bei paaiškinta, kuriai paukščių rūšiai skirtas kiekvienas iškeltas inkilas.
Praėjome ir Baltų žolynų muziejų, kur 2014 m. įrengtame 85 metrų ilgio ir 40 metrų pločio į tris dalis suskirstytame prieverpstės formos gėlyne auga sakraliniai, buitiniai ir kultūriniai augalai. Apeigose naudojami žolynai, kurių šventumu tikima atliekant įvairius ritualus, auga sakralinėje dalyje. Buitinė dalis – tai vaistažolės ir prieskoniai, naudojami gydymui, sveikatos stiprinimui bei maisto pagardinimui. Kultūrinę dalį puošia lietuviškų veislių lelijos, bijūnai, jurginai, vilkdalgiai ir kiti žydintys augalai.
2016 m. vasarą Šventežerio pakrantėje pastatytos metalinės keturių žalčių, veidais atgręžtų į Alkos kalną, skulptūros. Jų autorius – šiaulietis dizaineris, kultūros istorikas Vilius Puronas. Du didieji žalčiai siekia 60 metrų, mažieji – 25 metrus. Visas skulptūrinis kompleksas sukuria pieva šliaužiančių žalčių vaizdą. „Karališkųjų žalčių šeimyna“ papildė medinių Naisių skulptūrų ansamblį.
Alkos kalnas Naisiuose – tai senojo lietuvių tikėjimo šventvietės – alkakalnio – atspindys. Viršukalnėje įrengtas aukuras, į kurį žvelgia Praamžiaus, Perkūno ir Velnio skulptūros.
Užsukome į Baltų areną. Baltų arena pradėta statyti 2014 m. pabaigoje. Naujasis pylimas yra 200 m ilgio, 160 m pločio, šlaitai siekia 16 m aukštį; jam sunaudota 125 tūkst. kubinių metrų žemės. Lygumų krašte iškilusį piliakalnį pamėgo lankytojai; kalendorinių bei atmintinų švenčių metu jo viršuje suliepsnoja 2015 m. pašventintas akmeninis aukuras. Statant areną, vakarinėje jos dalyje atsirado Laimės ežeras, kurio tyvuliuojančiame vandenyje atsispindi saulėlydžiai.
Apsilankėme ir Laimės ežere 2018 m. įrengtoje Triušių saloje, kurioje laisvai gyvena daugybė grynaveislių triušių, tokių kaip belgų milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai „drugeliai“, Kalifornijos triušiai, Zelandijos raudonieji.
Sustojome prie grafų Zubovų dvaro, kuriame gimė ir augo poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912). 1984 m. buvo įkurtas Šiaulių rajono literatūros muziejus Jame kaupiama ir saugoma medžiaga, susijusi su Šiaulių krašto rašytojais, poetais, literatūrologais, kalbininkais, istorikais, knygnešiais, įvairi kraštotyrinė informacija. Muziejuje įrengtas Zigmo Gėlės kambarys, dvi ekspozicijų salės, Poezijos kambarys, eksponuojama medalių, skirtų literatams, kolekcija.
Vėliau pasukome į Naisių žirgyną. Čia auginami žemaitukai treniruojami, vyksta jojimo pamokos. Jaunieji raiteliai su savo augintiniais dalyvauja sportinėse varžybose. Šiuo metu yra 29 žemaitukai. 2010 m. žirgynas buvo pripažinta pažangiausiu šalies genofondiniu ūkiu. Jame nuolat rūpinamasi, kad žirgai būtų ištvermingi, harmoningo eksterjero, grakštūs ir stiprūs.
Naisių svirne turėjome unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su puodžiumi tautodailininku Mindaugu Turolevičiumi, kuris papasakojo ir parodė, kaip žiedžiami puodai ar kiti dirbiniai iš molio. Šiltas bendravimas paliko puikų įspūdį.
Pakeliui aplankėme Kryžių kalną, kuriame 2005-aisiais metais Družų kaimo bendruomenė apsilankiusi pastatė kryžių.
Kelionėje dalyvavo 48 Družų, Avižonių, Zosinos, Širvintų kaimo „Upė“, Vileikiškių kaimo bendruomenių atstovai. Keliavome patogiu Naisių turistiniu autobusu. Esame dėkingi Naisių krašto ekskursijų vadovams bei vairuotojams.
Kelionė paliko puikius prisiminimus apie Naisių kraštą, kuriame gyvena darbštūs žmonės, kur kiekvienoje kertelėje gyva protėvių dvasia.
Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė