Kelionė po Pamario kraštą
Įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Širvintų rajono savivaldybėje buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Družų kaimo bendruomenė parašė ir laimėjo projektą „Širvintų seniūnijos bendruomenių bendrystės ir bendradarbiavimo skatinimas“.
Šio projekto metu organizuotos dvi pažintinės kelionės. Viena iš jų spalio 13 d. „Širvintos-Rusnė-Mingės kaimas-Švėkšna“.
Kelionėje dalyvavo 49 žmonės iš visų Širvintų seniūnijos bendruomenių.
Išvykome ankstyvą rytą: kelionė tolima, bet keliautojai linksmai nusiteikę ir pasiruošę.
Rambyno kalnas pasitiko mus skendėdamas rūke. Čia pat pasienio su Rusija zona. Rambyno kalnas (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno kalne. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Apsilankėme ir Bitėnų kapinaitėse. Tai kapinės, nutolusios 1 km į rytus nuo Rambynokalno. Jos įtrauktos į kultūros paminklų registrą. Čia palaidotas Vydūnas, Martyno Jankaus šeima, kiti Lietuvai svarbūs asmenys. Čia pat ir kenotafai: simboliniai antkapiniai paminklai, ten kur nėra palaikų, Kristijonui Donelaičiui bei Martynui Mažvydui. Čia dar išlikę senieji krikštai.
Rusnės saloje mus pasitiko Rusnės bendruomenės atstovė, vietinė gidė. Ji papasakojo apie šios salos istoriją, parodė žymias vietas
Rusnės sala yra Nemuno deltoje, Šilutės rajono pamario krašte – didžiausia Lietuvos sala. Tai ne vienintelė sala Nemuno deltoje: Rusnės salą supa keletas mažesnių. Viena iš jų yra gerai žinoma Briedžių. Iš viso Nemuno deltą sudaro 6 didelės salos, o tarp jų yra mažesnės salelės su įlankomis. Salos plotas siekia net 47 kv. km.. Tai aukščiausių potvynių vieta Lietuvoje. Kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas sukelia aukšto lygio potvynius Rusnės saloje, kurių metu apsemiamas vienas pagrindinių patekimų į salą – kelias Šilutė–Rusnė. Artėjančio potvynio lygio nuspėti beveik neįmanoma, tačiau įprasti potvyniai Rusnėje dažniausiai pakyla iki 50 cm ir gali trukti nuo savaitės iki mėnesio. Vienas iš seniausių ir didžiausių užfiksuotų potvynių, kurio metu Rusnės gyventojai patyrė itin didelių nuostolių, įvyko 1888 m.
Sustojome prie vandens lygio matavimo sistemos, kuri fiksuoja potvynio metu pakilusį vandenį.
2015 m. bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklas Machatmai .Ghandi ir jo bendražygiui – Rusnės sūnumi vadinamam Hermanui Kalenbachui. Jis – Lietuvos žydų kilmės Pietų Afrikos architektas, sionistas. Būtent jis susieja indų tautos tėvu vadinamą M.Ghandi ir Rusnę.
Sustojome Nemuno deltoje, kur atsiveria gražus vaizdas.
Apsilankėme Skirvytėje. Tai kaimas Šilutės rajono pietvakariuose, Rusnės saloje, Nemuno deltos regioniniame parke, 2 km į pietvakarius nuo Rusnės, prie Skirvytės upės. Čia užsukome į Simo Knapkio etnografinę sodybą – muziejų. Tai privatus muziejus, įkūrėjas jau atgulęs amžinam poilsiui. Susipažinę su etnografine sodyba, pajudėjome į Ventės ragą.
Tai labiausiai į vakarus nutolęs Šilutės rajono taškas, pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje.Pusiasalio ilgis – 5.5 km, didžiausias plotis – 2,2 km. Čia įsikūrusi Ventės rago ornitologijos stotis. Čia žieduojami paukščiai.
Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).
Šią nuostabią vietą pirmasis atrado stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m.
Įsteigus Ventės rago ornitologinę stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2-4 tūkst. paukščių. Daugiausia varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.
Paukščiams žieduoti naudojami žiedai dažniausiai gaminami iš aliuminio arba
nerūdijančio plieno ir nikelio lydinio. Žiede būna įspaustas paukščių žiedavimo centro adresas ir žiedo numeris, kurį gali sudaryti vien skaitmenys arba skaitmenų ir raidžių derinys
Paukščių žiedavimas paliko nuostabų įspūdį kelionės dalyviams. Pamatėme paukščių gaudykles, žiedavimo procesą, galėjome paleisti spurdantį sužieduotą paukštelį.
Užlipome į Ventės rago švyturį. Pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Ventės rago švyturys – valstybės saugomas technikos paminklas.
Mingės kaime pasivaišinome žuviene, plaukėme laivu
Mingės (Minijos) kaimas – žvejų kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Kintų, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Kaimo namai išsidėstę abipus Minijos, fasadais į upės pusę. Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Dėl gražaus, unikalaus gamtovaizdžio dar vadinamas „Lietuvos Venecija“. Turėjome progą paplaukioti mariomis, pabendrauti.
Pakeliui užsukome į Švėkšną. Aplankėme Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią, kuri pastatyta 1905 metais. Bažnyčia neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiaus plano. Pastato ilgis 57 m, plotis per kryžmas – 37 m, kitose vietose– 21m. Bokštų aukštis 65 m., 1912 m. kairiajame sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais. Po didžiuoju altoriumi yra kripta, kurioje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Mažeika, grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai.
Apžiūrėjome ir Švėkšnos dvarą. Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV vidurio. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, vėliau Zavišos valdė iki1624 metų. 1721-1766 m. Oginskiai, 1766 Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Plateris, kurio šeima valdė dvarą ki 1944 m.
Kelionėje mus lydėjo kelionių agentūros gidė, todėl kelionė paliko daug žinių, nuostabius prisiminimus ir bendravimo džiaugsmą. Dėkoju Širvintų seniūnijos bendruomenių pirmininkams už pagalbą, organizuojant keliautojus.
Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė