Kelionė į Klaipėdą ir Nidą
Įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Širvintų rajono savivaldybėje buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Družų kaimo bendruomenė parašė ir laimėjo projektą „Širvintų seniūnijos bendruomenių bendrystės ir bendradarbiavimo skatinimas“.
Šio projekto metu organizuotos dvi pažintinės kelionės. Viena iš jų spalio 27 d. „Širvintos-Rusnė-Mingės kaimas-Švėkšna“. Antroji į Klaipėdą ir Nidą.
Kelionėje dalyvavo 49 žmonės iš visų Širvintų seniūnijos bendruomenių.
Išvykome labai anksti: kelionė tolima, bet keliautojai linksmai nusiteikę ir pasiruošę.
Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Jis mus pasitiko liūtimi, tačiau po pusvalandžio, jau kelte, liūtis pasibaigė. Atvykę į Smiltynę, pirmiausiai galėjome apsilankyti senųjų žvejybos laivų aikštėje. Aikštelėje demonstruojami žvejybos laivai. Tai traleris „Dubingiai“, plieninis tralbotas „PTB–7167, mažasis žvejybos traleris „Kolyma“ , du lietuviški laivai – kurėnai bei dvi plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys.
Vėliau pasukome į Lietuvos jūrų muziejų, neseniai atvėrusį duris po rekonstrukcijos. 2017 gruodžio 3 dieną duris atvėrė pilnai atnaujintas kompleksas Nerijos forte. Muziejus įkurtas 1979 metais, Kuršių nerijos šiauriausiame taške, Kopgalyje. Jis įsikūręs buvusiame kariniame forte. Tvirtovė, buvęs Nerijos fortas, tai vienintelis XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Pradėtas statyti 1865 m. iki 1897 m. buvo karinis objektas, vėliau perduotas civilinėms reikmėms. 1937 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą forte vėl įsikūrė kariškiai, o besitraukdami 1945 m. jį susprogdino. 1979 m. po įvykusios restauracijos fortas pritaikytas muziejaus reikmėms. Akvariumas nustebimo eksponatų gausa. Ekspoziciją sudaro pagrindinio forto statinio centre įkurtas didysis akvariumas bei 1–6 m³ akvariumai, kuriuose eksponuojamos Lietuvos gėlavandenes, Baltijos jūros, tropinių jūrų žuvys, įvairūs bestuburiai.
Atnaujintame akvariume galima vaikščioti po vandeniu ir matyti, kaip virš tavęs plaukioja žuvys. Taip pat galėjome pamatyti prie įėjimo pasitinkančių pingvinų būrelį bei jūros vėplių. Didysis vėplys noriai pozuoja besižvalgantiems į jį turistams.
Apsilankėme ir delfinariume. Jis priklauso Lietuvos jūrų muziejui. Jame yra 1000 vietų salė. 1800 m³ talpos baseinas skirtas delfinų ir jūrų liūtų pasirodymams. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame delfinariume vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Nuo 2003 m. buvo vykdomi delfinų terapijos seansai vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebraliniu paralyžiumi. 2010 metais buvo uždarytas rekonstrukcijai, 2013 metais atidarytas.
Delfinų ir jūros liūtų pasirodymas visiems labai patiko: juk tai tikri aktoriai, labai mėgstantys plojimus ir be galo nuostabūs.
Po apsilankymo delfinariume, autobusas pasuko į Nidą.
Parnidžio kopa pasitiko lietumi ir šiauriu vėju. Tai pustoma smėlio kopa Nidos pietuose,Kuršių Nerijoje, 52 m. virš jūros lygio. Ant kopos viršūnės įrengta apžvalgos aikštelė, 1995 m. pastatytas saulės laikrodis. Tai unikali vieta, Kuršių nerija vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė leidžiasi ir teka nuo vandens paviršiaus. Vietiniai gyventojai mano, kad kopos pavadinimas kilęs nuo frazės „perėjusi per Nidą“, nes kopa kelis kartus „perkeliavo“ per Nidos gyvenvietę. 1675–1854 metais čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai.
Vėliau kelias vedė į Nidos hidrometeorologinę stotį, iš kur skelbiamos prognozės visai Lietuvai. Sužinojome ir pamatėme kūrėnų vėtrunges – muziejų po atviru dangumi. Pirmosios vėtrungės Nidos krantinėje pastatytos 2004 m. Tęsiant projektą, 2005-2007 m. Nidos marių krantinė nuo Žvejo etnografinės sodybos iki buvusio H. Blodės viešbučio pasipuošė ant natūralaus dydžio stiebų iškeltomis Kuršių nerijos kaimelių vėtrungėmis.
Užsukome ir į etnografinę žvejo sobybą, kuri įkurta 1974 m. pietinėje senosios Nidos dalyje. Name marių pusėje įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. – XX a. pr. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi, kuri atspindi senųjų žvejų gyvenimo atmosferą.
Apsilankėme ir V. ir K. Mizgirių gintaro galerijoje – muziejuje, kur muziejaus gidė papasakojo apie Baltijos gintaro istoriją. Galėjome susipažinti su įvairiomis gintaro rūšimis, paliesti gintaro gabalus rankomis. Gavome paragauti „Gintaro trauktinės“, suteikiančios energijos, Čia galėjome pamatyti ir įsigyti įvairių lietuvių autorių darbų, aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti „Gintaro kelio“, kuris prasideda nuo Baltijos jūros ir driekiasi per visą Europą iki pat etruskų žemių Italijoje, atkarpą.
Kelionę baigėme apžiūrėdami Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią, kuri buvo atidaryta 1888 m., kai nebeliko buvusios, užpusčius senąją Nidą. Bažnyčia neogotikinio stiliaus, raudonų plytų.
Šalia Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios yra XIX–XX a. Nidos etnografinės kapinės, kurias aplankėme. Etnografinėse kapinėse iki šiol išlikę originalių formų mediniai antkapiniai paminklai – krikštai, kurie būdingi Kuršių nerijai. Krikštas – viena iš senoviškiausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Jie buvo daromi iš storos profiliuotos lentos. Savo siluetu krikštas primena medį, dažnai jo šonuose būdavo išpjaustinėjami paukšteliai. Krikštas Mažosios Lietuvos lietuvininkų visada statomas mirusiojo kojūgalyje, kad „paskutiniojo teismo dieną keldamasis turėtų už ko nusitverti”. Restauruoti krikštai sustatyti tolimajame kapinių kampe. Kapinės yra atviros lankymui. Jose palaidotas garsus menininkų mecenatas Hermanas Blode, Nidos evangelikų – liuteronų bažnyčios statytojas kunigas Gustavas Echternachas, miesto garbės piliečiai – architektas Algimantas Zaviša,menininkas Eduardas Jonušas, miesto meras Stasys Mikelis.
Kadangi mus lydėjo gidė, kelionė suteikė daug žinių apie Klaipėdos kraštą. Ji buvo smagi ir nepakartojama, pilna įspūdžių bei parodė, kad bendradarbiaudami ir bendraudami galime nuveikti daugiau. O begrįžtant namo atsirado ir būsimų kelionių vizijos.
Dėkoju Širvintų seniūnijos bendruomenių pirmininkams už pagalbą, organizuojant keliautojus.
Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė