Dažnas mūsų, keliaudami iš vieno Lietuvos miesto į kitą, nė neįtariame, koks gyvenimas verda tarp jų įsikūrusiuose miesteliuose ir kaimuose. Sakydama „verda gyvenimas“ turiu omenyje ne diena iš dienos vykstančius renginius, plūstančius lankytojus, o vietinių žmonių kasdienes pastangas kurti gražesnį savo krašto rytojų. Tos pastangos tampa ypač matomos, kai veiklūs žmonės susieina ir sujungia savo idėjas bei jėgas. Širvintų rajone įsikūrusi Družų kaimo bendruomenė – vienas iš pavyzdžių, kaip susivieniję kraštiečiai kuria tai, kas vėliau džiugina dar daugiau žmonių. Šiai visuomeninei organizacijai, kuri įvardijama kaip aktyviausia rajono bendruomenė, jau septynioliktus metus pirmininkaujanti Dalia Taparauskienė pasidalijo bendruomenės patirtimi.

Bendruomenės vizija

Družų kaimo bendruomenė susikūrė 2002-aisiais. Ji išaugo iš moterų klubo „Družinta“, kuris veikė nuo 1998-ųjų. Draugėn susibūrę iniciatyvūs žmonės nutarė – reikia vienytis tam, kad kaime taptų šviesiau. Dabar Družų kaimo bendruomenė vienija 68 narius. Jaunimas ir vaikai yra neatsiejama bendruomenės dalis, nors nariais jie nėra patvirtinti.

Bendruomenę jau beveik septyniolika metų į priekį veda veiklos pradžioje išsikelta vizija: „Družų kaimas – vieta, kurioje gera augti mažam, gyventi suaugusiam ir oriai pasenti pagyvenusiam žmogui.“ Tai tapo organizacijos siekiamybe. Šio tikslo link einama stiprinant gyventojų bendrystę, skleidžiant savanorystės idėją, didinant žmonių užimtumą, turtinant gyvenvietės kultūrinį gyvenimą.

• 

• 

• 

Daugiau nei keturiasdešimt projektų

Kokią bendruomeninę veiklą galima vystyti neturint tinkamų patalpų? Spręsti šį klausimą bendruomenė ėmėsi pirmiausia. Nuo 2005-ųjų balandžio organizacija džiaugiasi savo patalpomis, kuriose vyksta vakaronės, sporto renginiai jaunimui, edukaciniai ir kiti renginiai. Vienas didžiausių ir svarbiausių bendruomenės renginių – kas ketverius metus rengiama Kraštiečių šventė, į kurią smagiai pasibūti suplūsta buvę ir esami krašto gyventojai.

Gyventojų laisvalaikį praturtina bendruomenės centre įrengta sporto salė su treniruokliais, lauke įrengta poilsio erdvė jaunoms šeimoms, pastatyta vaikų žaidimų aikštelė. Bendruomenės narių jėgomis įrengta tinklinio ir atnaujinta krepšinio aikštelė suburia šių sporto šakų mėgėjus.

Bendruomenė rūpinasi Družų viešosiomis erdvėmis, tvarko jas. 2003-iaisiais kaimą papuošė pasodindama parkelį.

Družų kaimo bendruomenės nariai – smalsūs, pažinti savo kraštą trokštantys žmonės, todėl kartu leidžiasi į išvykas po Lietuvą, kurių metu lanko žymias šalies vietas.

Bendruomenė daug dėmesio skiria vietos jaunimui: jau aštuonerius metus organizuoja vaikų ir paauglių vasaros dienos stovyklas. Šiuo projektu siekiama suburti Družų kaimo vaikus, paauglius sportiškam ir sveikam laisvalaikiui per vasaros atostogas. Pavyzdžiui, prieš porą metų rengtos stovyklos metu vyko sportiškos estafetės, buvo žaidžiamas vandensvydis, tinklinis, mini futbolas. Mažesnieji išmėgino jėgas judriuosiuose žaidimuose, leidosi į 16  kilometrų baidarių žygį Širvintos upe. Vaikams neišdildomą įspūdį paliko apsilankymas „Vikingų kaime“, strėlių šaudymas, kirvių mėtymas, aprangos edukacija. Per pertraukas tarp sportinių užsiėmimų stovyklautojai žaidė komandos formavimo žaidimus, mokėsi bendrauti, sveikos gyvensenos, tolerancijos vienas kitam.

Družų žmonės ypač laukia Kalėdų: šiuo laikotarpiu kaimas virsta karalyste. Čia jau keturiolika metų vyksta kalėdiniai renginiai: puošiama kaimo eglė, gyventojus lanko Kalėdinė svita, Trys Karaliai.

• 

• 

• 

• 

• 

• 

• 

Nuo 2005-ųjų Družų kaimo bendruomenės patalpose veikia aviamodelių būrelis, kuriam vadovauja Margarita Urbonienė ir Aleksandras Antipenkovas. Būrelio nariai dalyvauja įvairiose respublikinėse ir rajono varžybose. Šiame būrelyje jau užaugo du Lietuvos čempionai: Eimantas Čiburas ir Karolis Inčiūra. Pasak jo vadovų, aviamodeliavimo būreliuose puikiai atsiskleidžia kruopštūs, kantrūs, gebantys susikaupti vaikai.

Družų kaimo bendruomenė įgyvendina įvairius projektus, buria žmones bendrai veiklai, dalyvauja kitų vykdomuose projektuose, organizuojamuose renginiuose, prisideda prie pilietiškumą ugdančių iniciatyvų. Per beveik septyniolika metų yra įgyvendinusi įspūdingą skaičių projektų – daugiau nei keturiasdešimt.

Družiškių organizacija ne tik imasi įvairių projektų, bet ir noriai dalijasi patirtimi. Nuo 2008-ųjų bendruomenės naujienas skelbia tinklalapyje druzai.lt. Nemažai publikacijų apie jos veiklą galima rasti ir portale bendruomenes.lt. Bendruomenių svetainių apžvalgoje ji pažymėta kaip viena iš aktyviausiai savo veiklą viešinančių bendruomenių.

Družų kaimo bendruomenės namuose puikuojasi dešimtys iš įvairių organizacijų gautų padėkų. Vienas iš įsimintiniausių įvertinimų – bendruomenės organizuota pirmoji vasaros dienos stovykla „LEADER Lietuvoje“ naujienlaiškyje (2012 m.) buvo pažymėta kaip viena iš sėkmingiausių „Leader“ projekto veiklų.

Bendruomenė ir patys Družai garsėja liaudies meno ir senųjų amatų puoselėtojais, kurių darbai keliauja po parodas: šiame krašte audžiamos juostos, mezgamos riešinės, rišami sodai. Ypač populiarūs karpiniai. Jie unikalūs tuo, kad juos kuria keli žmonės, t. y. vienas karpinys – kelių žmonių darbo rezultatas.

Gyvenimui suteikia naujų spalvų

Pasak D. Taparauskienės, bendruomenė nesiekia keisti savo narių gyvenimo – ji tiesiog stengiasi suteikti jų gyvenimui naujų spalvų. Bendravimo, reikalingumo vienas kitam jausmas tapo neatsiejama šios bendruomenės dalimi.

Pašnekovė neslepia: organizacijos darbą apsunkina tai, kad jis yra savanoriškas. Ne visada lengva surasti laiko ne tik sau, šeimai, bet ir bendruomenės reikalams. Tačiau tęsti šią veiklą ją įkvepia ir motyvuoja darbštūs, verslūs kaimo žmonės, kurie ir yra bendruomenės jėga. Nestinga čia ir aktyvaus jaunimo, kuris visada ateina į pagalbą.

Veikli bendruomenė nesitenkina tuo, kas jau padaryta, – vykdomos naujos veiklos, tęsiamos esamos tradicijos ir vystomos naujos idėjos. Dabar įgyvendinami nauji laimėti projektai, organizuojama vaikų stovykla, bendruomenės šventė. „Šiuo metu svarbiausia – stiprinti bendruomeniškumą ir motyvaciją bendram darbui“, – pabrėžia bendruomenės vadovė.

Kuria pridėtinę vertę kaimui

D. Taparauskienės manymu, bendruomenės susikūrimas turėjo didelę įtaką Družams. „Atgijo kaimas, pasodintas parkas, sutvarkyta dalis viešųjų erdvių. Suaktyvėjo kultūrinis ir sportinis gyvenimas, aplankyta daug Lietuvos lankytinų vietų. Padidėjo nekilnojamojo turto kaina Družuose – tai sietina su pridėtine verte, kuri įgyta aktyvios bendruomenės dėka“, – sako pašnekovė.

Moters nuomone, norint suburti veiklią bendruomenę, svarbu motyvacija, užsidegimas, savanoriškas darbas ir atsakingas lyderis. Družų bendruomenei pasisekė turėti tokį lyderį. Vargu ar Lietuvoje rastume daug bendruomenių, kurios vedliu daugiau nei penkiolika metų išlieka tas pats žmogus.

D. Taparauskienės atsidavimą Družų bendruomenei nesunku suprasti. Tai kraštas, kuriame ji gimė ir praleido didžiąją dalį gyvenimo. Bibliotekininke dirbanti veikli moteris sako, kad dalyvauti bendruomeninėje veikloje ją labiausiai skatina suvokimas, jog reikia įdėti savo pastangų tam, kad galėtume gyventi geriau. „Noriu, kad kaime būtų veikli bendruomenė, kuri galėtų pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę. Man tai svarbu, nes esu neabejinga savo gimtajam kraštui, suvokiu, kad taip sukuriama pridėtinė vertė“, – sako Dalia, bendruomenei pirmininkaujanti nuo pat jos veiklos pradžios – 2002-ųjų.

Kaip ir bendruomenė, taip ir jos vadovė D. Taparauskienė ne kartą apdovanota už įvairius nuopelnus. 2006-aisiais jai įteikta Vilniaus apskrities Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino I laipsnio nominacija „Apskrities metų žmogus“, 2007-aisiais – Širvintų rajono Igno Šeiniaus premija. 2018-aisiais veikli moteris nominuota Šimtmečio širvintiške ir apdovanota medaliu. 2014 metais biblioteka, kurioje ji tuo metu dirbo, buvo pripažinta bendruomeniškiausia Lietuvos biblioteka.

D. Taparauskienė džiaugiasi turėdama puikią komandą. Ji neabejoja – net ir naktį paskambinusi bet kuriam jos nariui sulauktų pagalbos. „Mūsų bendruomenėje yra daug lyderių, su kuriais bet kokią veiklą galima vykdyti drąsiai, atsiremiant į vienas kito petį“, – tikina pašnekovė. Ne veltui bendruomenės herbe – ištvermės ir tvirtumo simbolis ąžuolas.

Paklausta, kas vienija bendruomenės narius, D. Taparauskienė atsako poetiškai: „Mus vienija Družų kaimas, kuris, jei galėtų, ištartų: „Esu didelis ir gražus Družų kaimas. Langų akimis žiūriu į Jus, kaimo žmones. Liūdnai palydžiu išeinančius, linksmai pasitinku sugrįžtančius. Aš laimingas, kai Jūs laimingi, aš liūdnas, kai Jūs liūdite. Tvirtai įaugęs į lietuvišką žemę, saugau jos garbę ir orumą. Kas gi Jūs būtumėt be manęs? Kas?.. benamiai ir tiek…“

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo