Širvintų seniūnijos bendruomenių pažintinė kelionė į Vilnių
Įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ Širvintų rajono savivaldybėje buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Družų kaimo bendruomenė parašė ir laimėjo projektą „Širvintų seniūnijos bendruomenės narių sutelktumo ir tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas“.
Šio projekto metu organizuota pažintinė kelionė į Vilnių. Kelionėje dalyvavo 50 žmonių iš visų Širvintų seniūnijos bendruomenių.
Išvykome puikų lapkričio 24 d. rytą. Sekmadienis žadėjo gerą orą. keliautojai linksmai nusiteikę ir pasiruošę.
Sustojome prie Vilnaius arkikatedros bazilikos. Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika pastatyta pačiame miesto centre, buvusios pagonių šventyklos vietoje, šalia gynybinės miesto pilies, pergyveno gražiausius ir dramatiškiausius Vilniaus ir visos Lietuvos istorijos įvykius. Ši šventovė—tai Lietuvos Krikšto simbolis.
Vilniaus arkikatedroje ilsisi visos Lietuvos ir jaunimo globėjo— šv. Kazimiero žemiškieji palaikai. Čia 1918—1925 m. vyskupavo pal. Jurgis Matulaitis. 1993 m. rugsėjo 4 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II Vilniaus arkikatedroje malda pradėjo savo istorinę apaštalinę kelionę po Lietuvą.
Dėl dažnų gaisrų, karų bei nepatvaraus po pamatais esančio grunto Vilniaus katedra buvo ne kartą perstatinėjama. Pastato svarba lėmė, kad rekonstrukcijoms vadovaudavo žymiausi užsienio ir vietiniai architektai bei menininkai. Šiandieninis pastatas yra klasicistinio stiliaus (architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius), tačiau jo mūruose slypi gotikos, renesanso, baroko pėdsakai.
Antra stotelė: Valdovų rūmai. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galėjome apžiūrėti keturias nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje. Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija atvedė į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę. Dar aplankytos trys ekspozicijos (ginkluotė, kasdienybė, muzika) ir Renginių salė.
Trečia stotelė: Gedimino pilies bokštas. Kadaise politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, Gedimino piliakalnis mena ne tik senovę – pirmųjų žmonių apsigyvenimą šioje teritorijoje, kryžiaus žygius į Lietuvą, bet ir labai svarbius ne taip seniai buvusius įvykius – žymi Baltijos kelio Lietuvoje pradžią; čia pirmą kartą 1919 m. sausio 1 d. suplazdėjo lietuviška trispalvė. Kildami siaurais bokšto laipteliais aukštas po aukšto turėjome galimybę susipažinti su pagrindiniais šios ilgos istorijos momentais, su miesto ir Vilniaus pilių teritorijos raida, išvysti baltų papuošalus ir svarbiausius karybos atributus. Gedimino kalnas kryžiaus žygių į Lietuvą metu atlaikė nemenką puolimą, todėl ypatingą įspūdį palieka Vilniaus pilių teritorijoje atrasti dar nuo kryžiuočių antpuolių užsilikę sviediniai ir unikali (Lietuvoje tokių rasta tik dvi) strėlė su antgaliu.
Interaktyvi ekspozicija „Laiko juostos vaizdai pro Gedimino pilies bokšto langus“, nukėlė į istorinius įvykius. Retrospektyvios kelionės metu žvelgdami pro bokšto langus galėjome pamatyti Vilniaus pilių teritoriją įvairiais laikotarpiais: patirti kryžiuočių antpuolį, pamatyti, kaip atrodė besivystantis miestas Renesanso laikotarpiu, ir palyginti jį su Pilies kalno vaizdu 1785 metais, kai šis jau buvo praradęs savo politinę svarbą. Galėjome apžvelgti Vilniaus panoramą iš Gedimino piles bokšto apžvalgos aikštelės.
Ketvirta stotelė: Lietuvos nacionalinio muziejaus Senasis arsenalas, kuriame Lietuvos archeologijos ekspozicijoje „Lietuvos proistorė“ pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai unikalūs baltų kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje.
Penkta stotelė: Naujasis arsenalas. Pagrindinė muziejaus ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus vidurio bei lietuvių etninei kultūrai. Pirmoje salėje pristatoma Vilniaus senienų muziejaus, kurio muziejinę tradiciją tęsia Lietuvos nacionalinis muziejus, istorija. Autentiški Senienų muziejaus eksponatai ir to meto vitrinos, pasitelkiant šiandienos muziejinio eksponavimo stilistiką, atgaivina Senienų muziejaus dvasią. Antroje salėje įrengta Senosios Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi permainingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo ir nuosmukio laikus nuo valstybės susidarymo XIII amžiuje iki jos žlugimo 1795 metais, pristato šios epochos visuomeninę Lietuvos valstybės raidą.
Paskutinė stotelė: Taikomosios dailės ir dizaino muziejus. Jis įkurtas 1987 m., atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale, pastatytas ant XII–XIV a. medinių pastatų, grindinių ir Žemutinės pilies gynybinių sienų liekanų. Arsenalo rūsyje įrengta ekspozicija – čia galima pamatyti išlikusių ankstyvųjų Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių fragmentų. Šiuo metu muziejuje eksponuojama lietuvių liaudies sakralinio meno dirbinių, sakralinės dailės kūrinių, sentikių, stačiatikių ir unitų ikonų bei metalo dirbinių. Taikomosios dailės muziejuje taip pat veikia ilgalaikė paroda „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai“.
Ši kelionė buvo puikus įrodymas, kad Lietuvos sostinėje yra daug puikių istorinių vietų, muziejų, galerijų, kuriose veikia daugybė ekspozicijų.Tai buvo pažintinė kelionė, kuri dar kartą įrodė, kad reikės organizuoti dar ne vieną kelionę, kad būtų galima plačiau susipažinti su Lietuvos sostinės lobiais. Tai tebuvo kelionė, kai prabėgomis sužinojome, kad turime čia atvykti dar nekartą. Buvo smagu įsitikinti, kokie turistų srautai domisi Vilniaus istoriniais objektais ir tapti to srauto dalimi.
Dėkoju šauniems keliautojams, projekto partneriams, Širvintų seniūnijos bendruomenių pirmininkams, už pagalbą, organizuojant keliautojus.
Družų kaimo bendruomenės pirmininkė Dalia Taparauskienė
