„1989 m. Vasario 16-oji“ Justinas Marcinkevičius
Diena atrištom akim.
Diena iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atkimt.
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Pašauk ją, pašauk atsitiest
ir laisvę išskleist – kaip esmę.
Štai mes – ir mūsų tik tiek,
kiek buvom ir kiek esame.
Kiek būsim šioje dienoje
sudygę augimui ir brandai,
ant žemės gyvi ir po ja,
paženklinti lietuvybės randais.
Prie savo kalbos prikalti,
prie istorijos prirakinti.
Sakau jums: mes nekalti.
Mes tik labai iškankinti.
Bet jau atrištom akim.
Bet vėliava jau pakilus.
Viešpatie, leisk mums atkimt.
Tebūna mūs polėkiai kilnūs.