Širvintų istorija Družų kaimo jaunimo akimis

Apie senelį Romą Katiną rašo anūkė Kamilė Jakubickaitė, Eglė Matulytė apie senelę

Iš laikraščio „Širvintų kraštas“, http://www.sirvinta.net/laiko-uzdanga-praskleidus/atsigrezus-i-praeiti/#more-15743

Atsigręžus į praeitį

Atsigręžus į praeitį
Fotografija – išpuoselėtas menas, įamžinantis nuostabiausias akimirkas. Akimirkas, kurios atmintyje išliks amžinai. Kiekviena nuotrauka turi savo istoriją, apie kurią dažniausiai išgirstame iš savo tėvų ar senelių. Tad norėčiau pasidalyti savo istorija.
Šioje senoje nuotraukoje matyti Družų kaime stovintis mano prosenelės Paulinos Stankevičiūtės-Katinienės namas, o šalia namo – mano senelis Romas Katinas. Gaila, neteko pažinti prosenelės Paulinos, bet iš senelių pasakojimų žinau, kad ji buvo labai šiltas ir nuoširdus žmogus.
Ogi linksmiausia yra tai, kad, radusi šią nuotrauką šeimos albume, nepažinau namo. Pasirodo, šis namas, pastatytas kitoje kelio pusėje, yra priešais mano kambario langus. Tik jis labai pasikeitęs! Dabar šio namo kieme laksto maži laimingi vaikai. Taip pat pasikeitė namo išvaizda. Gera žinoti, kad šis namas stovi daugiau nei trisdešimt metų, o atrodo it naujut naujutėlis!
Na, o mano senelis Romas Katinas vis dar tvirtas ir stiprus vyras, perkopęs penkiasdešimtmetį. Mudu su seneliu žvejojame šalia šio namo. Taip pat mėgstame kalti inkilėlius ir kabinti juos po žiemos sugrįžusiems paukštukams. Labiausiai mėgstu klausytis senelio istorijų, praskleisti laiko uždangą ir pasijusti taip, lyg gyvenčiau tais laikais.
Leiskime prisiminimams užpildyti sielos kerteles. O visas istorijas branginkime ir perduokime iš kartos į kartą. O svarbiausias istorijas, prisiminimus ir akimirkas saugokime giliai širdyje.
Kamilė Jakubickaitė
Družų kaimo gyventojas Romas Katinas.

Fotografija – išpuoselėtas menas, įamžinantis nuostabiausias akimirkas. Akimirkas, kurios atmintyje išliks amžinai. Kiekviena nuotrauka turi savo istoriją, apie kurią dažniausiai išgirstame iš savo tėvų ar senelių. Tad norėčiau pasidalyti savo istorija.

Družų kaimo gyventojas Romas Katinas.

Družų kaimo gyventojas Romas Katinas.

Šioje senoje nuotraukoje matyti Družų kaime stovintis mano prosenelės Paulinos Stankevičiūtės-Katinienės namas, o šalia namo – mano senelis Romas Katinas. Gaila, neteko pažinti prosenelės Paulinos, bet iš senelių pasakojimų žinau, kad ji buvo labai šiltas ir nuoširdus žmogus.

Ogi linksmiausia yra tai, kad, radusi šią nuotrauką šeimos albume, nepažinau namo. Pasirodo, šis namas, pastatytas kitoje kelio pusėje, yra priešais mano kambario langus. Tik jis labai pasikeitęs! Dabar šio namo kieme laksto maži laimingi vaikai. Taip pat pasikeitė namo išvaizda. Gera žinoti, kad šis namas stovi daugiau nei trisdešimt metų, o atrodo it naujut naujutėlis!

Na, o mano senelis Romas Katinas vis dar tvirtas ir stiprus vyras, perkopęs penkiasdešimtmetį. Mudu su seneliu žvejojame šalia šio namo. Taip pat mėgstame kalti inkilėlius ir kabinti juos po žiemos sugrįžusiems paukštukams. Labiausiai mėgstu klausytis senelio istorijų, praskleisti laiko uždangą ir pasijusti taip, lyg gyvenčiau tais laikais.

Leiskime prisiminimams užpildyti sielos kerteles. O visas istorijas branginkime ir perduokime iš kartos į kartą. O svarbiausias istorijas, prisiminimus ir akimirkas saugokime giliai širdyje.

Kamilė Jakubickaitė

Iš laikraščio „Širvintų kraštas“, http://www.sirvinta.net/laiko-uzdanga-praskleidus/tai-buvo-labai-seniai/

Tai buvo labai seniai…

Tai buvo labai seniai…
Vartydama seną nuotraukų albumą, atradau savo močiutės fotografijų. Jų buvo labai daug, bet ši man arčiausiai širdies.
Nuotrauka fotografuota maždaug 1979 metais. Fotografijos kairėje pusėje – mano močiutė Stefanija Matulienė. Jai tuomet buvo 52 metai. Stefanija Matulienė gimusi 1927 metais, o mirusi 1989 metais. Ji dirbo karvių melžėja. Močiutei labai patiko gyvuliai, juos mylėjo ir prižiūrėjo. Dešinėje pusėje matyti mano močiutės geriausia draugė Gineikienė. Ši moteris gyveno Širvintų kaime. Ji taip pat dirbo karvių melžėja.
Labai keista, kad ši nuotrauka fotografuota netoli dabartinės Upelio gatvės. Dabar toje vietoje stovi daugybė daugiabučių namų. Įdomu tai, kad prieš 36 metus dabartinėje Upelio gatvės vietoje augo pieva ir ganėsi karvės. Eidama šia gatve net nepagalvočiau, kad čia kažkada ganėsi gyvuliai, o juos prižiūrėdavo mano močiutė Stefanija.
Labai gaila, kad man neteko susipažinti su tėvelio mama. Žiūrėdama nuotraukas, bandau įsivaizduoti ją gyvą. Nuotraukos gali daug pasakyti apie artimus žmones, kurių gyvų neteko pamatyti.
Eglė Matulytė
Mano močiutė Stefanija Matulienė (kairėje) ir Gineikienė.

Vartydama seną nuotraukų albumą, atradau savo močiutės fotografijų. Jų buvo labai daug, bet ši man arčiausiai širdies.

Mano močiutė Stefanija Matulienė (kairėje) ir Gineikienė.

Mano močiutė Stefanija Matulienė (kairėje) ir Gineikienė.

Nuotrauka fotografuota maždaug 1979 metais. Fotografijos kairėje pusėje – mano močiutė Stefanija Matulienė. Jai tuomet buvo 52 metai. Stefanija Matulienė gimusi 1927 metais, o mirusi 1989 metais. Ji dirbo karvių melžėja. Močiutei labai patiko gyvuliai, juos mylėjo ir prižiūrėjo. Dešinėje pusėje matyti mano močiutės geriausia draugė Gineikienė. Ši moteris gyveno Širvintų kaime. Ji taip pat dirbo karvių melžėja.

Labai keista, kad ši nuotrauka fotografuota netoli dabartinės Upelio gatvės. Dabar toje vietoje stovi daugybė daugiabučių namų. Įdomu tai, kad prieš 36 metus dabartinėje Upelio gatvės vietoje augo pieva ir ganėsi karvės. Eidama šia gatve net nepagalvočiau, kad čia kažkada ganėsi gyvuliai, o juos prižiūrėdavo mano močiutė Stefanija.

Labai gaila, kad man neteko susipažinti su tėvelio mama. Žiūrėdama nuotraukas, bandau įsivaizduoti ją gyvą. Nuotraukos gali daug pasakyti apie artimus žmones, kurių gyvų neteko pamatyti.

Eglė Matulytė