2013 m. gruodžio 20 dieną Družų kaimo bendruomenei sukako 11 metų.
Gimtadienio mintys
Ir ateina diena, kuri buvo pirmoji Tavo gyvenime – Gimimo diena. Jos rūbas kiekvieną kartą kitoks: kartais tai princesės suknelė, kartais tai valkatos apdaras, bet vis tiek ji Tavo šventės diena. Tu visada lauki jos ypatingos, bet…
…Taip daugelis ir gyvena, laukdami ypatingo įvykio. Kol ateis sėkmė, kol ką, nors nusipirks, kol kur nors išvažiuos, kol princas ant balto žirgo atjos, kol nutiks ilgai lauktas, ypatingas įvykis. Kiek tų ypatingų ir kiek kasdieniškų įvykių? Niekas nesusimąsto, kad jokio rytojaus nėra. Rytojus — tai tik žodis. O jo turinys esate jūs. Rytoj — vėl jūs. Jeigu jūs toks pat, tai koks jūsų rytojus?…
O gal stebuklingos…
…Vienas berniukas labai mėgo skaityti pasakas ir tikėjo viskuo, kas ten parašyta. Todėl jis ieškojo stebuklų ir gyvenime, bet negalėjo rasti nieko panašaus į savo mėgstamas pasakas. Šiek tiek nusivylęs savo paieškomis, berniukas paklausė savo mamos, ar teisingai jis elgiasi tikėdamas stebuklais. O gal jų nėra gyvenime?
– Mano mielas vaike, – atsakė mama, – jei tu užaugsi geru žmogumi, tai visi pasakiški stebuklai tavo gyvenime būtinai išsipildys. Atminkite: stebuklų neieškoma, pas gerus žmones stebuklai ateina patys…
O gal tą dieną padaryti ką nors gero?
Vienas žmogus ėjo jūros pakrante, kuri buvo nusėta daugybe potvynio išmestų jūros žvaigždžių. Tolumoje jis pamatė mažą berniuką, kuris kažką rinko nuo kranto ir mėtė į jūrą. Priėjęs arčiau žmogus pamatė, kad berniukas renka jūros žvaigždes ir meta jas atgal į jūrą. Šis mažo vaiko darbas žmogui pasirodė toks beprasmiškas, kad jis neištvėręs paklausė:
– Berniuk, kodėl tu meti jūros žvaigždes atgal į jūrą – juk tai beprasmiška?..
– Jei jos liks ant kranto iki rytojaus, jos pražus, – nesustodamas darbuotis, atsakė berniukas.
– Bet juk tai tiesiog kvaila! – nustebo žmogus, – apsižvalgyk, jų čia tūkstančiai, ir tavo pastangos nieko nepakeis!
Berniukas stabtelėjo, numetė į vandenį dar vieną jūros žvaigždę ir atsakė:
– Mano pastangos labai daug pakeis.. tegul nors šiai vienintelei žvaigždei..
Tas, kuris laukia galimybės padaryti daug gero, gali nieko niekada ir nepadaryti.. Gyvenimas susideda iš daugybės smulkių įvykių. Labai retai pasitaiko proga padaryti kažką didelio. Tikroji didybė yra tame, kad būtume didingi smulkmenose..
Kiek dar kartų miegosime lovoje, kol suprasim, kad tai – paskutinis mūsų miegas.. Kiek kartų pyksime ant draugų, už jų pastangas ir kišimąsi į mūsų gyvenimą.. Kiek dar kartų tarsime: „aš tave myliu“, kol jis praras savo prasmę ir nebeskambės taip įspūdingai, kaip pirmą kartą.. Kiek dar kartų mes kartosime juos, kol suprasime, kad tai – paskutinis kartas.. Kiek dar teks išgulėti lovų, kol surasime tą paskutinę: kur saugiausia, geriausia, patogiausia ir šilčiausia.. Kiek dar ištarsime žodžių, kol mūsų lūpos nutils per amžius.. Įdomu, kas tai bus per žodžiai? Kiek dar kartų teks slėptis nuo savo baimių, kol jos mus apleis.. Kiek laiko mums duota šiame pasaulyje.. Kiek kartų mes galėsim ištarti: „aš laimingas“.. Kiek saulėlydžių išvys mūsų akys.. Kiek dar žmonių sužlugdysim arba padarysim laimingais.. Kiek dar susikursime svajonių, kurioms neužteks laiko išpildyti.. Kiek dar išmuš laikrodis dvylika kartų… Gal net nebespės.. Kiek dar kartų matysi žmones, kurie tau brangūs.. Kiek dar kartų tu pasibučiuosi iki paskutinio bučinio.. Kiek dar kartų tau teks sušlapti stovint lietuje, kol nebyliai užmigsi.. Kiek dar kartų žvelgsi į dangų, kol aplink taps tamsu.. Kiek dar kartų matysi besileidžiančią saulę, kol visiškai nieko nebegalėsi išvysti.. Kiek dar kartų nepastebėsi tokių gražių dalykų, į kuriuos dabar paprasčiausiai nekreipi dėmesio…
Dabar, kai aš užstringu kamštyje, nesuspėju į liftą, grįžtu atsiliepti į telefono skambutį… kai atsitinka šios mažytės smulkmenos, erzinančios mane, aš sau galvoju, kad tai yra būtent ta vieta, kur Dievas nori mane matyti šią akimirką. Todėl kai Jums atrodo, kad Jūsų rytas eina ne taip, vaikai rengiasi lėtai, Jūs negalite rasti mašinos raktelių, stovite prie kiekvieno šviesoforo, nenusiminkite ir nesinervinkite – Dievas dirba, saugodamas Jus.
Tegul Dievas toliau laimina Jus visomis šiomis mažytėmis erzinančiomis smulkmenomis, o Jūs prisiminkite, ką jos iš tikrųjų gali reikšti.
Tiesiog norisi priminti, kad mūsų gyvenimas labai trumpas tam, kad visą jį praleistume darbe. Mes turėtume neleisti jam prasiskverbti pro pirštus ir nors nedidelę dalelę jo pašvęsti tiems, kurie tikrai mus myli – patiems artimiausiems žmonėms. Jei mes rytoj mirsim, darbe mus labai greitai pakeis kažkas kitas ir tik šeimai ir draugams tai bus tikrai sunki netektis, kurią jie prisimins visą gyvenimą. Pagalvokime apie tai, nes darbui ir karjerai mes skiriame žymiai daugiau laiko nei šeimai.
Ir dar…
…Kai tu su kuo nors bariesi ar sakai kam nors nemalonius žodžius, tu palieki pašnekovo sieloje tokias pat skyles, kokios lieka sienose, kurias palietė kirvio ašmenys.. Gali žmogui smeigti peiliu ir jį ištraukti. Tačiau žaizda visuomet liks. Ir visai nesvarbu, kad paskui atsiprašysi, kad atleidimo prašysi ne kartą. Žaizda lieka. Žodžiais padaryta žaizda sielai suteikia tiek pat skausmo kaip ir kūno žaizdos.
Linkiu Jums sėkmės. Juoktis dažnai ir iš širdies, laimėti protingų žmonių pagarbą ir vaikų meilę, pelnyti sąžiningų kritikų pripažinimą ir iškęsti netikrų draugų išdavystę, suprasti grožį, matyti puikiausius kitų jų bruožus, palikti po savęs pasaulį bent truputį geresnį: ar išauklėjus sveiką palikuonį, ar išpuoselėjus sodo lopinėlį, ar patobulinus visuomenės gyvenimą, žinoti, kad nors vienai gyvybei Žemėje kvėpuoti buvo lengviau, kad gyvenai joje ir tu. Štai kas yra sėkmė.
Saugokite save, mylėkite save, nes tik mylintis save žmogus gali mylėti kitus. Prisiminkite: viską galima pasiekti mažais žingsneliais. Tačiau kartais reikia drąsos atlikti šuolį – juk neperšoksi duobės dviem mažais žingsneliais.