Kelionė po Anykščių kraštą. 5 stotelė: Lajų takas ir Puntukas
Družų ir Širvintų kaimo „Upė“ bendruomenės tęsia pažintines keliones, keliaudamos kartu. Šį kartą keliavome po Anykščių rajoną. Tai jau 11 –oji bendra kelionė.
5 stotelė: Lajų takas ir Puntukas
Apsilankėme Lajų take, sustojome prie Puntuko akmens.Medžių lajų takas – tai pirmasis takas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kur galima pasivaikščioti medžių lajų/viršūnių lygyje. Medžių lajų tako kompleksas buvo atidarytas 2015 metų rugpjūčio 7 dieną. Kompleksą sudaro: informacinis centras, Medžių lajų takas ir apžvalgos bokštas.Statinio architektai: Alvydas Mituzas, Arvydas Gudelis, Andrius Dirsė. Originalus architektūrinis sprendimas: apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Medžių lajų tako statyboms sunaudota 395 t. metalo ir 1500 m3 betono. Medžių lajų tako kompleksą administruoja Anykščių regioninio parko direkcija.Medžių lajų tako kompleksas yra Anykščių šilelyje. Palyginti nedidelis miškas yra vienas garsiausių Lietuvos miškų. Medžių lajų takas tęsiasi 300 m ir tolygiai kyla iki 21 m aukščio virš žemės. Tako pabaigoje apžvalgos bokštas, kurio apžvalgos aikštelės aukštis – 34 m. Čia galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, tolumoje pamatyti aukščiausios Lietuvoje Šv. Mato bažnyčios bokštus.Puntuko akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 6 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m.Puntuko akmuo – pagal sudėtį yra granitas. Puntukas sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Šiuos bareljefus ir žodžius Antrojo pasaulinio karo metu, 1943 m. vidurvasarį, per 180 dienų iškalė skulptorius Bronius Pundzius, 10-ųjų skrydžio metinių proga.
Kelionė vyko vykdant Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Širvintų rajono savivaldybėje Družų kaimo bendruomenės projektą „Bendraudami ir bendradarbiaudami tobulėjame“