Kelionė po Anykščių rajoną. 4 stotelė: Kurkliai. Kurkliuose aplankėme sinagogą
Družų ir Širvintų kaimo „Upė“ bendruomenės tęsia pažintines keliones, keliaudamos kartu. Šį kartą keliavome po Anykščių rajoną. Tai jau 11 –oji bendra kelionė.
4 stotelė: Kurkliai. Kurkliuose aplankėme sinagogą.
Kurkliuose jau nuo XVII a. gyveno žydų bendruomenė. XIX a. pabaigoje čia buvo 257 žydai – jie sudarė 32 procentus visų miestelio gyventojų. Sinagoga žydams buvo ne tik maldos namai, bet ir svarbi bendruomenės susirinkimų vieta. Kurklių žydų religinė bendruomenė turėjo visas laisvam religijos išpažinimui reikalingas sąlygas – savo sinagogą ir rabiną.Kurklių miestelyje žydų bendruomenė neturėjo savo kapinių, tad savo bendruomenės mirusiuosius laidojo Anykščių kapinėse.Žydai Kurkliuose vertėsi smulkiuoju verslu. Čia veikė mėsinė, vaistinė, audinių parduotuvė ir net du malūnai. Miestelyje buvo registruoti 6 smulkieji amatininkai: kepėjas, siuvėjas, kurpius, krosnių mūrininkas, metalo apdirbėjas ir mėsininkas. Kai kurie iš šių asmenų gyveno gana pasiturinčiai, mat tuo metu Kurkliuose buvo registruoti net 3 telefono abonementai.Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu (1923 m.) vykdyto gyventojų surašymo duomenimis Kurkliuose gyveno 181 žydų tautybės asmuo, o prieš Antrąjį pasaulinį karą – apie 90 žydų. Deja, Antrojo pasaulinio karo metais visa miestelio žydų bendruomenė buvo sunaikinta.Kurklių sinagoga yra viena iš originaliausių Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 m. prie nedidelio Dubelės upelio pastatyta sinagoga buvo suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Kurklių sinagogos tūris su paaukštinta kampine dalimi labai panašus į XVIII a. medinių sinagogų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies iškilęs išskirtinis laiptinės bokštelis, nebūdingas litvakų sinagogoms. Visgi, ekstravagantiškas bokštelis buvo dekoruotas tradiciniais simboliais – dviem Dovydo žvaigždėmis. Pastatas pasižymi tradiciniu sinagogos išdėstymu: egzistavo atskira pagrindinė pamaldų erdvė ir moterų sekcija. Sinagogos langų rėmai išsiskyrė iš kitų Lietuvos sinagogų trikampio formos arkomis. Pokariu sinagoga buvo paversta sandėliu, todėl Aron hakodešo – spintos, kurioje laikomi Toros ritiniai, bimos ar kitų interjero detalių neišliko. Per stebuklą iš Vilniaus geto ištrūkusio dailininko Samuelio Bako paroda Kurklių sinagogoje veiks nuo birželio 4 iki rugsėjo 21 dienos.Apžiūrėjome Samuelio Bako parodą. Parodoje ,,Atsiminimų miestas”, lyg pro rakto skylutę žvelgiame į S. Bako atmintyje tebeegzistuojančią Lietuvos Jeruzalę (Vilnių): vienuose kūriniuose – tai litografijose vingiuojančios vaikystėje dailininko matytos Vilniaus gatvelės, dažnai virstančios klaustrofobiškais apibrėžtos geto teritorijos kiemais. Kituose kūriniuose vaikystės namams skamba requiem, eilėmis suguldant jų fasadus lyg smiltainio antkapius. Žvelgiame ir į natiurmortų kompozicijas, kuriose – dar vienoje kaleidoskopo dėlionėje, ištrauktoje iš dailininko atminties gelmių – iš atsiminimų nuotrupų po dalelę „lipdomas“ praeities pasaulis.S. Bakas savo pirmąją piešinių parodą surengė Vilniaus gete būdamas vos devynerių. Per trisdešimt metų dailininkas išmaišė visą Europą, dažnai keitė gyvenamąją vietą, kol 1993-iaisiais apsistojo Bostono priemiestyje Vestone. Čia gyvena ir kuria iki šiol.
Kelionė vyko vykdant Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2023–2025 metų veiksmų plano 2.1.1.1 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Širvintų rajono savivaldybėje Družų kaimo bendruomenės projektą „Bendraudami ir bendradarbiaudami tobulėjame“
