Kelionė po Dzūkijos kraštą. Pažintis su Perlojos respublika
Nuostabiai gražų rugsėjo 3 d. rytą Družų kaimo bendruomenė kartu su partnere Širvintų kaimo bendruomene „Upė“ išvyko į kelionę po Dzūkijos kraštą. Pažintis su Perlojos respublika. Perlojos istorijos muziejus su nuostabia gide Marija Lūžyte, Petro Pretkelio juodojo ąžuolo dirbinių ir tapybos paroda, Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 1930 m.), Vytauto paminklu (8,3 metro; dailininkas Petras Tarabilda).Kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, Perloja pagarsėjo savarankiška savivalda, gavusia Perlojos respublikos vardą. Savivalda gyvavo nuo 1918 m. lapkričio iki 1919 m. gegužės, tvarkėsi atskirai nuo visų tuo metu Lietuvoje buvusių oficialių valstybinių įstaigų ir turėjo tiesioginiu būdu miestelio ir parapijos gyventojų išrinktą valdžią – Komitetą ir teismą, paskirtą miliciją ir miško eigulius, suorganizuotą stiprų, ginkluotą apsaugos būrį, kuris sėkmingai gynė Perloją nuo plėšikaujančių gaujų, vokiečių kareivių ir lenkų legionierių. 1920–1923 metais, įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, ypač pasižymėjo Perlojos šauliai – pertvarkytas apsaugos būrys,- kartu su Lietuvos kariuomene dalyvavę svarbiuose mūšiuose su priešininkais ar savarankiškai saugoję neutralioje zonoje atsidūrusią Perloją ir jos apylinkes. 1923 m. nustačius demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos, Perloja liko Lietuvos teritorijoje, o kitas Merkio krantas jau priklausė Lenkijai.1928–1930 m. Perlojoje pastatyta nauja mūrinė bažnyčia, o 1931 m. liepos 19 d. atidengtas paminklas didžiajam kunigaikščiui Vytautui pagerbti su užrašu; „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“. Šį paminklą kaip laisvės simbolį po Antrojo pasaulinio karo valdžios atstovai ne kartą mėgino nugriauti, tačiau paminklas išliko, nes perlojiškiai tam trukdė, be to jį statant jo viduje buvo įlieti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros. Ši kelionė vyko įgyvendinant Družų kaimo bendruomenės projektą „Savanorystė vienija – draugystės tiltai jungia mus“, finansuotą pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano 1.1.6 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.
