Apie Muleronkų ūkį Širvintų parapijos globos namai
Kokia vasara be braškių? Jokia! Koks gyvenimas, jei nesvajoji? Joks!Tai viskas nuo pradžių! Mūsų Irena sugalvojo, kad per šią vasarą norėtų pabraškiauti. Mes labai apsidžiaugėm, kad ji nesivaržė savo vežimėlio ir to, kad pati negalės pasiskinti tų braškių, bet ėmė ir pasvajojo. Tai aplinkybės taip ir susidėliojo, kad vieną gražią liepos dieną išsiruošėm į avantiūristinę kelionę į #sesiuuogos ūkį. Ačiū Linai ir jos mamai Danguolei už šiltą priėmimą ir pilnas rieškutes uogų. Toks vaizdas, kad pabuvojome pas seniai matytas giminaites. Širdis džiaugėsi!Kviečiant į kelionę, gyventojai išsigąsdavo ir į kvietimą važiuoti skinti braškių atsisakydavo, bet paaiškinus, kad važiuotų pasiskinti tik sau, draugui ar tik pavalgyti – „skynėjų“ atsirado. Mes nesitikėjom, kad mūsų garbingo amžiaus, su negaliom gyventojai taaaaip greeeit skins ir taip atsakingai, su pasimėgavimu. Net juokavom, kad galim braškių skynimo brigadą sudaryti ir nuomoti! Aišku, kad tas džiaugsmas buvo trumpas, amžius, ligos, o gal ir saulė darė savo, tad ilgai mes neužtrukom ir prisivalgę iki soties, pririnkę visiems namelių gyventojams deserto dviem dienom, grįžom su braškinėm šypsenom, gausybe apkabinimu ir mielų žodeliu. Vis dar pasidžiaugiam ta ekstravagantiška kelione braškių skinti.
