\u00a0<\/b><\/p>\n
Kelion\u0117 po Pamario kra\u0161t\u0105\u00a0<\/strong><\/p>\n \u012egyvendinant Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 ir bendruomenin\u0117s veiklos stiprinimo 2017\u20132019 met\u0173 veiksm\u0173 plano \u012fgyvendinimo 2.3 priemon\u0119 \u201eRemti bendruomenin\u0119 veikl\u0105 savivaldyb\u0117se\u201c \u0160irvint\u0173 rajono savivaldyb\u0117je buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Dru\u017e\u0173 kaimo bendruomen\u0117 para\u0161\u0117 ir laim\u0117jo projekt\u0105 \u201e\u0160irvint\u0173 seni\u016bnijos bendruomeni\u0173 bendryst\u0117s ir bendradarbiavimo skatinimas\u201c.<\/p>\n \u0160io projekto metu organizuotos dvi pa\u017eintin\u0117s kelion\u0117s. Viena i\u0161 j\u0173\u00a0 spalio 13 d. \u201e\u0160irvintos-Rusn\u0117-Ming\u0117s kaimas-\u0160v\u0117k\u0161na\u201c.<\/p>\n Kelion\u0117je dalyvavo 49 \u017emon\u0117s i\u0161 vis\u0173 \u0160irvint\u0173 seni\u016bnijos bendruomeni\u0173.<\/p>\n I\u0161vykome ankstyv\u0105 ryt\u0105: kelion\u0117 tolima, bet keliautojai linksmai nusiteik\u0119 ir pasiruo\u0161\u0119.<\/p>\n Rambyno kalnas pasitiko mus skend\u0117damas r\u016bke. \u010cia pat pasienio su Rusija zona. Rambyno kalnas (45,4 m vir\u0161 j\u016bros lygio) yra kalva, Pag\u0117gi\u0173 savivaldyb\u0117je, de\u0161iniajame\u00a0 Nemuno kalne. Rambyno regioninis parkas yra viena i\u0161 Lietuvos saugom\u0173 teritorij\u0173, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.<\/p>\n Apsilank\u0117me ir Bit\u0117n\u0173 kapinait\u0117se. Tai kapin\u0117s, nutolusios 1 km \u012f rytus nuo Rambynokalno. Jos \u012ftrauktos \u012f kult\u016bros paminkl\u0173 registr\u0105. \u010cia palaidotas Vyd\u016bnas, Martyno Jankaus \u0161eima, kiti Lietuvai svarb\u016bs asmenys. \u010cia pat ir kenotafai: simboliniai antkapiniai paminklai, ten kur n\u0117ra palaik\u0173, Kristijonui Donelai\u010diui bei Martynui Ma\u017evydui. \u010cia dar i\u0161lik\u0119 senieji krik\u0161tai.<\/p>\n Rusn\u0117s saloje mus pasitiko Rusn\u0117s bendruomen\u0117s atstov\u0117, vietin\u0117 gid\u0117. Ji papasakojo apie \u0161ios salos istorij\u0105, parod\u0117 \u017eymias vietas<\/p>\n Rusn\u0117s sala yra Nemuno deltoje, \u0160ilut\u0117s rajono pamario kra\u0161te – did\u017eiausia Lietuvos sala. Tai ne vienintel\u0117 sala Nemuno deltoje: Rusn\u0117s sal\u0105 supa keletas ma\u017eesni\u0173. Viena i\u0161 j\u0173 yra gerai \u017einoma Bried\u017ei\u0173. I\u0161 viso Nemuno delt\u0105 sudaro 6 didel\u0117s salos, o tarp j\u0173 yra ma\u017eesn\u0117s salel\u0117s su \u012flankomis. Salos plotas siekia net 47 kv. km.. Tai auk\u0161\u010diausi\u0173 potvyni\u0173 vieta Lietuvoje. Kiekvien\u0105 pavasar\u012f tirpstantis ledas sukelia auk\u0161to lygio potvynius Rusn\u0117s saloje, kuri\u0173 metu apsemiamas vienas pagrindini\u0173 patekim\u0173 \u012f sal\u0105 \u2013 kelias \u0160ilut\u0117\u2013Rusn\u0117. Art\u0117jan\u010dio potvynio lygio nusp\u0117ti beveik ne\u012fmanoma, ta\u010diau \u012fprasti potvyniai Rusn\u0117je da\u017eniausiai pakyla iki 50 cm ir gali trukti nuo savait\u0117s iki m\u0117nesio. Vienas i\u0161 seniausi\u0173 ir did\u017eiausi\u0173 u\u017efiksuot\u0173 potvyni\u0173, kurio metu Rusn\u0117s gyventojai patyr\u0117 itin dideli\u0173 nuostoli\u0173, \u012fvyko 1888 m.<\/p>\n Sustojome prie vandens lygio matavimo sistemos, kuri fiksuoja potvynio metu pakilus\u012f vanden\u012f.<\/p>\n 2015 m. bendruomen\u0117s iniciatyva pastatytas paminklas Machatmai .Ghandi ir jo bendra\u017eygiui \u2013 Rusn\u0117s s\u016bnumi vadinamam Hermanui Kalenbachui. Jis \u2013 Lietuvos \u017eyd\u0173 kilm\u0117s Piet\u0173 Afrikos architektas, sionistas. B\u016btent jis susieja ind\u0173 tautos t\u0117vu vadinam\u0105 M.Ghandi ir Rusn\u0119.<\/p>\n Sustojome Nemuno deltoje, kur atsiveria gra\u017eus vaizdas.<\/p>\n Apsilank\u0117me Skirvyt\u0117je. Tai kaimas \u0160ilut\u0117s rajono pietvakariuose, Rusn\u0117s saloje, Nemuno deltos regioniniame parke, 2 km \u012f pietvakarius nuo Rusn\u0117s, prie Skirvyt\u0117s up\u0117s. \u010cia u\u017esukome \u012f Simo Knapkio etnografin\u0119 sodyb\u0105 \u2013 muziej\u0173. Tai privatus muziejus, \u012fk\u016br\u0117jas jau atgul\u0119s am\u017einam poilsiui. Susipa\u017ein\u0119 su etnografine sodyba, pajud\u0117jome \u012f Vent\u0117s rag\u0105.<\/p>\n Tai labiausiai \u012f vakarus nutol\u0119s \u0160ilut\u0117s rajono ta\u0161kas, pusiasalis rytin\u0117je Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 pakrant\u0117je.Pusiasalio ilgis \u2013 5.5 km, did\u017eiausias plotis \u2013 2,2 km. \u010cia \u012fsik\u016brusi Vent\u0117s rago ornitologijos stotis. \u010cia \u017eieduojami pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n \u017dieduojant pauk\u0161\u010dius, galima nustatyti, kur jie \u017eiemoja, kur ir kokiu grei\u010diu skrenda, kiek met\u0173 gyvena, gauti svarbi\u0173 \u017eini\u0173 apie atskir\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gausumo poky\u010dius, j\u0173 populiacij\u0173 strukt\u016br\u0105 ir b\u016bkl\u0119. D\u0117l to \u0161is pauk\u0161\u010di\u0173 tyrimo metodas ir \u0161iais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Kasmet pasaulyje ap\u017eieduojama per 6 mln. pauk\u0161\u010di\u0173 (vien Europoje \u2013 apie 4 mln.).<\/p>\n \u0160i\u0105 nuostabi\u0105 viet\u0105 pirmasis atrado stoties pauk\u0161\u010di\u0173 \u017eieduotojas Mikas Posingis (1887-1951m.), kuris dirbo Vent\u0117s rago \u0161vyturio pri\u017ei\u016br\u0117toju 1924-1944 m. Jis artimai bendravo su Rasyt\u0117s ornitologin\u0117s stoties mokslininkais ir pasi\u016bl\u0117 \u017eymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui prad\u0117ti pauk\u0161\u010dius \u017eieduoti Vent\u0117s rage. \u010cia reguliariai pauk\u0161\u010diai steb\u0117ti prad\u0117ti 1929 m., o \u017eieduoti \u2013 1930 m.<\/p>\n \u012esteigus Vent\u0117s rago ornitologin\u0119 stot\u012f, kasmet buvo ap\u017eieduojama po 2-4 t\u016bkst. pauk\u0161\u010di\u0173. Daugiausia varn\u0117n\u0173, liepsneli\u0173, did\u017ei\u0173j\u0173, m\u0117lyn\u0173j\u0173, juod\u0173j\u0173 ir ilgauodegi\u0173 ir kt. I\u0161 prad\u017ei\u0173 Vent\u0117s rage sparnuo\u010diai buvo gaudomi u\u017emetant tinklus ant kr\u016bm\u0173 ir \u012f juos \u012fvarant pauk\u0161\u010dius.<\/p>\n Pauk\u0161\u010diams \u017eieduoti naudojami \u017eiedai da\u017eniausiai gaminami i\u0161 aliuminio arba<\/p>\n ner\u016bdijan\u010dio plieno ir nikelio lydinio. \u017diede b\u016bna \u012fspaustas pauk\u0161\u010di\u0173 \u017eiedavimo centro adresas ir \u017eiedo numeris, kur\u012f gali sudaryti vien skaitmenys arba skaitmen\u0173 ir raid\u017ei\u0173 derinys<\/p>\n Pauk\u0161\u010di\u0173 \u017eiedavimas paliko nuostab\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f kelion\u0117s dalyviams. Pamat\u0117me pauk\u0161\u010di\u0173 gaudykles, \u017eiedavimo proces\u0105, gal\u0117jome paleisti spurdant\u012f su\u017eieduot\u0105 pauk\u0161tel\u012f.<\/p>\n U\u017elipome \u012f Vent\u0117s rago \u0161vytur\u012f. Pirmasis medinis \u0161vyturys Vent\u0117s rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo ap\u0161vie\u010diamas alyva k\u016brenama lempa. Dabartinis raudon\u0173 plyt\u0173 m\u016brinis \u0161vyturys pastatytas 1852 m. Jo auk\u0161tis yra 11 m. Vent\u0117s rago \u0161vyturys vienas i\u0161 nedaugelio Lietuvos \u0161vyturi\u0173, \u012f kur\u012f leid\u017eiama laisvai \u012flipti ir pasi\u017evalgyti. Vent\u0117s rago \u0161vyturys \u2013 valstyb\u0117s saugomas technikos paminklas.<\/p>\n Ming\u0117s kaime pasivai\u0161inome \u017euviene, plauk\u0117me laivu<\/p>\n Ming\u0117s (Minijos) kaimas \u2013 \u017evej\u0173 kaimas \u0160ilut\u0117s rajono savivaldyb\u0117je, 7 km \u012f pietus nuo Kint\u0173, Minijos up\u0117s \u017eemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Kaimo namai i\u0161sid\u0117st\u0119 abipus Minijos, fasadais \u012f up\u0117s pus\u0119. Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatv\u0119 atstoja up\u0117, ta\u010diau tilto per up\u0119 greta n\u0117ra. D\u0117l gra\u017eaus, unikalaus gamtovaizd\u017eio dar vadinamas \u201eLietuvos Venecija\u201c. Tur\u0117jome prog\u0105 paplaukioti mariomis, pabendrauti.<\/p>\n Pakeliui u\u017esukome \u012f \u0160v\u0117k\u0161n\u0105. Aplank\u0117me \u0160v\u0117k\u0161nos \u0160v. Apa\u0161talo Jok\u016bbo ba\u017eny\u010di\u0105, kuri pastatyta 1905 metais. Ba\u017eny\u010dia neogotikin\u0117, raudon\u0173 plyt\u0173, lotyni\u0161ko kry\u017eiaus plano. Pastato ilgis 57\u00a0m, plotis per kry\u017emas \u2013 37 m, kitose vietose\u2013 21m. Bok\u0161t\u0173 auk\u0161tis 65 m., 1912 m. kairiajame sumontuotas laikrodis su keturiais ciferblatais. Po did\u017eiuoju altoriumi yra kripta, kurioje palaidoti kunigai Julius Maciejauskas ir Stanislovas Ma\u017eeika, grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai.<\/p>\n Ap\u017ei\u016br\u0117jome ir \u0160v\u0117k\u0161nos dvar\u0105. \u0160v\u0117k\u0161nos dvaras, priklaus\u0119s \u017demai\u010di\u0173 seni\u016bnui Mikalojui K\u0119sgailai, minimas nuo XV vidurio. K\u0119sgailos \u0160v\u0117k\u0161n\u0105 vald\u0117 iki 1569 met\u0173, v\u0117liau Zavi\u0161os vald\u0117 iki1624 met\u0173. 1721-1766 m. Oginskiai, 1766 Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Plateris, kurio \u0161eima vald\u0117 dvar\u0105 ki 1944 m.<\/p>\n Kelion\u0117je mus lyd\u0117jo kelioni\u0173 agent\u016bros gid\u0117, tod\u0117l kelion\u0117 paliko daug \u017eini\u0173, nuostabius prisiminimus ir bendravimo d\u017eiaugsm\u0105. D\u0117koju \u0160irvint\u0173 seni\u016bnijos bendruomeni\u0173 pirmininkams u\u017e pagalb\u0105, organizuojant keliautojus.<\/p>\n <\/p>\n Dru\u017e\u0173 kaimo bendruomen\u0117s pirminink\u0117 Dalia Taparauskien\u0117<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u00a0 Kelion\u0117 po Pamario kra\u0161t\u0105\u00a0 \u012egyvendinant Nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 ir bendruomenin\u0117s veiklos stiprinimo 2017\u20132019 met\u0173 veiksm\u0173 plano \u012fgyvendinimo 2.3 priemon\u0119 \u201eRemti bendruomenin\u0119 veikl\u0105 savivaldyb\u0117se\u201c \u0160irvint\u0173 rajono savivaldyb\u0117je buvo skelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Dru\u017e\u0173 kaimo bendruomen\u0117 para\u0161\u0117 ir laim\u0117jo projekt\u0105 \u201e\u0160irvint\u0173 seni\u016bnijos bendruomeni\u0173 bendryst\u0117s ir bendradarbiavimo skatinimas\u201c. \u0160io projekto metu organizuotos dvi pa\u017eintin\u0117s kelion\u0117s. Viena i\u0161 j\u0173\u00a0 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5901"}],"collection":[{"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5901"}],"version-history":[{"count":3,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5901\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5903,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5901\/revisions\/5903"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5901"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5901"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/druzai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5901"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}